- bepigu
- bepi̇̀gu prv. Bepi̇̀gu jám tai̇̃p kalbė́ti, kai kišẽnės pi̇̀lnos.
.
.
bepigu — bepìgu adv., bepigù Brt lengva, gera (gerai), malonu: Bepìgu su gerais arkliais važiuoti Rm. Bepìgu jaunam gyventi Brž. Dabar bepìgu – druskos čia pat, žiubalo čia pat Lkv. Ar ne bepìgu, kad nė lašinių nebnori Šts. Bepigu (geriau) vargti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
bepigumas — bepigùmas sm. (2) Grž → bepigu; gerumas: Bepigu turtingam... – Pašėlęs bepigumas Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžti — 1 rėžti, ia, ė, rė̃žti Eiš 1. tr. R, K, I, M kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: Rėžk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams J. Potam tik rėža kožna ritinius i siuva LKT103(Klm). Tegul… … Dictionary of the Lithuanian Language
laktva — laktvà sf. (2) žr. lakta 1: Bepigu tau, Povilėl! Bepigu taip aukštai tupėti, kaip gaidelis ant laktvos, o mes kaip lutės vištos lutenam po purvynus Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
nutūrėti — nutūrėti, nutū̃ri (nùtūri, nū̃tūra ž.), ėjo NdŽ, FrnW žr. nuturėti: 1. Š, NdŽ Šaukšto [ligonis] dorai nenùtūra DūnŽ. | Pyragas ranko[je] nenùtūramas, kas par purybė Krš. ^ Bepigu su replėmis karšta gelžis nenutūrėti S.Dauk. | refl. Š. ║ Kas… … Dictionary of the Lithuanian Language
svetimas — 1 svẽtimas, à adj. (3b) 1. SD116, SD32, R147, MŽ194, KBII119, K, Sut, P, LL16, Šv, Erž, Mžš, Ad priklausantis kitam, ne savas: Bet kas kalts, sakyk, kam ima svẽtimą turtą? K.Donel. Ans gobas svẽtimą turtą pakylėti J. Džiaugės Anykščiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavandeniui — pavandeniui̇̃ prv. Bepigù plaũkti pavandeniui̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vadus — vadùs, vadi̇̀ bdv. Bepigù vèsti, kad kárvė vadi̇̀ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vadi — vadùs, vadi̇̀ bdv. Bepigù vèsti, kad kárvė vadi̇̀ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apmesti — apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint… … Dictionary of the Lithuanian Language